Koks muitas turi būti taikomas, jei ES sukurta programinė įranga eksportuojama į trečiąją šalį ir ten integruojama į kitą produktą, pvz., automobilį, kai tas produktas importuojamas į ES?
Paprastai iš trečiųjų šalių importuojamam produktui, neatsižvelgiant į jų sudedamųjų dalių kilmę, taikomas muitas pagal ES Kombinuotąją nomenklatūrą, nebent toks produktas buvo visiškai liberalizuotas pagal ES ir eksportuojančios šalies laisvosios prekybos susitarimą. Tačiau importuotojas gali pasinaudoti esamomis ES muitinės procedūromis, kad išvengtų muito mokėjimo už sudedamąją dalį, pagamintą ES, bet perdirbtą trečiojoje šalyje.
Šiuo atveju galima taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. Tai reiškia, kad įmonė, sukūrusi arba įsigijusi programinę įrangą ES (programos savininkė), turi gauti leidimą laikinajam išvežimui perdirbti prieš įdiegiant programinę įrangą automobilyje ar jo dalyje. Bendrovė turi kreiptis į kompetentingą muitinę, esančią vietoje, kurioje saugomi programinės įrangos savininko apskaitos registrai ir dokumentai, leidžiantys muitinei priimti sprendimą (pagrindiniai muitinei reikalingi apskaitos registrai) (vienoje iš 27 valstybių narių).
Leidime turi būti nurodyta programinės įrangos vertė (komercinė vertė), kuri po to bus atimama iš importuoto automobilio/automobilio dalies importo metu vertės. Programinės įrangos vertė bus jos gamybos sąnaudos arba pirkimo kaina. Muitas bus taikomas šios vertės skirtumui (pridėtinei vertei). Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo išvežimo perdirbti procedūra bus pripažinta įvykdyta, t. y. laiką, iki kurio turėtų būti importuojamas galutinis produktas.
ES importuotojas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje turi nurodyti atitinkamą laikinojo išvežimo perdirbti leidimą.