Muitinio įforminimo dokumentai ir procedūros

Šiame skyriuje rasite

• dokumentai, reikalingi muitiniam įforminimui ES;
• informacija apie tai, kaip gauti EORI kodą;
• įvairios muitinės procedūros
• informacija apie prekių kilmės įrodymus atliekant muitinį įforminimą
• konkreti su importu susijusi informacija apie kiekvieną ES valstybę narę

Dokumentai, reikalingi muitiniam įforminimui ES

Kilmės įrodymas

Kilmės įrodymas yra tarptautinės prekybos dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad siuntoje esančios prekės yra kilusios iš konkrečios šalies ar teritorijos. Ji deklaruojama kartu su BAD ir pateikiama muitiniam įforminimui.

Apskritai prekių kilmės statusą galima įrodyti:

• nelengvatinės kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad prekių kilmės šaliai netaikomas joks lengvatinis režimas. Šiuos pažymėjimus paprastai išduoda prekybos rūmai.
• lengvatinės kilmės sertifikatai, pagal kuriuos prekėms leidžiama taikyti sumažintus arba nulinius muitus, kai jos importuojamos iš tų trečiųjų šalių, su kuriomis pasirašytas lengvatinis susitarimas.

Tokius sertifikatus turi išduoti eksportuojančios šalies muitinė ir jie turi būti pateikiami atliekant muitinės formalumus.

• sertifikato, dėl kurio teikiama paraiška, rūšis nustatoma kiekviename lengvatiniame susitarime: A forma (BLS režimui), EUR MED (kai kuriais konkrečiais PEM sistemos atvejais) arba 1 EUR (visais kitais atvejais)

• sąskaitos faktūros deklaracijos, kurias išdavė eksportuotojas lengvatomis besinaudojančioje šalyje arba šalyje partnerėje. Reikėtų išskirti dvi situacijas
  • siuntoms iki 6 000 EUR sąskaitų faktūrų deklaracijas gali išduoti bet kuris lengvatomis besinaudojančios šalies / šalies partnerės eksportuotojas.
  • siuntoms, kurių vertė viršija 6 000 EUR, sąskaitų faktūrų deklaracijas išduoda tik patvirtintas eksportuotojas.

Ypatingas sąskaitų faktūrų deklaracijų atvejis yra REX sistema.

Taip pat gali būti pateikiami privalomosios tarifinės informacijos ir (arba) privalomosios kilmės informacijos sertifikatai.

Taip pat žr.:

• Atsisiųsti bendrąjį administracinį dokumentą (BAD) ("Excel" dokumentas)
• Daugiau informacijos apie muitinės deklaraciją

Įvežimo bendroji deklaracija (ENS)

Įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiama išankstinė informacija apie į ES įvežamas siuntas. Ji leidžia muitinei atlikti rizikos analizę saugumo ir saugos tikslais. Įvežimo bendrąją deklaraciją pirmajai įvežimo į ES muitinės įstaigai turi pateikti prekių vežėjas (prekių vežėjas, nors kai kuriais atvejais tai gali padaryti importuotojas-gavėjas arba vežėjo ar importuotojo atstovas), net jei prekės nebus importuojamos į ES. Taikomi šie įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo pagal prekių vežimo rūšį terminai:

• konteineriniai jūrų kroviniai: likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pakrovimo pradžios užsienio uoste
• birūs jūrų kroviniai: likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo
• trumpųjų nuotolių laivyba: likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki atvykimo
• trumpo nuotolio skrydžiai (trumpesni nei 4 val.): bent faktiniu orlaivio pakilimo laiku
• tolimojo susisiekimo skrydžiai (4 val. ar daugiau): likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo į pirmąjį ES muitų teritorijoje esantį oro uostą
• kelių eismas: likus ne mažiau kaip 1 valandai iki atvykimo

Pastaba. Įvežimo bendrojoje deklaracijoje reikalaujama, kad informacija būtų įtraukta į eksportuotojo parengtus dokumentus (konosamentą, komercines sąskaitas faktūras ir t. t.). Užtikrinkite, kad šie dokumentai laiku pasiektų už deklaracijos pateikimą atsakingą šalį. Daugiau informacijos apie įvežimo bendrąją deklaraciją. Sąjungos muitinės kodekse į šią deklaraciją įtraukta daugiau informacijos apie rizikos analizę. Žr. dažnai užduodamus klausimus apie įvežimo bendrąją deklaraciją.

Ekonominės veiklos vykdytojo registracija (EORI kodas)

Ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodas yra unikalus identifikatorius, kurį ES šalies muitinė suteikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams (ir bendrovėms, ir fiziniams asmenims), vykdantiems veiklą, kuriai taikomi ES muitų teisės aktai. Ne ES įsisteigusiems importuotojams EORI kodas suteikiamas pirmą kartą, kai jie pateikia:

• muitinės deklaracija
• įvežimo bendroji deklaracija (ENS)
• išvežimo bendroji deklaracija (EXS)

Šiuo numeriu ekonominės veiklos vykdytojai naudojasi bendraudami su bet kuria ES muitine, kai reikia ES identifikatoriaus, pavyzdžiui, muitinės deklaracijose. Jau suteiktus EORI kodus galima patikrinti Europos Komisijoje. Kiekvienoje ES šalyje EORI kodus registruojančias institucijas galima rasti.

Taip pat žr. EORI gaires.

Muitinės procedūros ES

Kai prekės atvežamos į įvežimo į ES muitinės įstaigą, joms įforminamas laikinasis saugojimas prižiūrint muitinei (ne ilgiau kaip 90 dienų), kol joms įforminama viena iš šių muitinės procedūrų (arba jos reeksportuojamos):

Išleidimas į laisvą apyvartą

Išleidimo į laisvą apyvartą procedūros tikslas – atlikti visus importo formalumus, kad prekes būtų galima parduoti Sąjungos rinkoje.

Prekės išleidžiamos vartoti, kai įvykdomi visi importo reikalavimai:

• Sumokėti visi taikomi tarifiniai muitai ir kiti privalomieji mokėjimai.
• Pateiktos prekių, kurioms taikomos kvotos, importo licencijos.
• Pateikti visi taikytini leidimai ir sertifikatai (pvz., tam tikrų gyvūnų arba gyvūninių produktų veterinarijos sertifikatas).

Importuotoms prekėms procedūra įforminama pateikiant muitinės deklaraciją. Data, kurią ES šalies muitinės įstaiga priėmė šią deklaraciją, taip pat yra data, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant importo muito, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo sumą, jei taikoma.

Specialiosios procedūros

Prekėms gali būti įforminta bet kuri iš šių procedūrų:

• Sąjungos tranzitas, kurį sudaro:
  • Išorinis tranzitas – ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą netaikant importo muitų, kitų su prekių importu susijusių privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių. Prekių gabenimas į kitą ES valstybę narę reiškia, kad muitinio įforminimo procedūros perduodamos paskirties muitinės įstaigai.
  • Vidinis tranzitas – Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą nekeičiant jų muitinio statuso. Tai apima prekių gabenimą per kitą teritoriją, esančią už ES muitų teritorijos ribų.

• Saugojimas, apimantis muitinį sandėliavimą ir laisvąsias zonas:
  • Muitinis sandėliavimas – ne Sąjungos prekės gali būti saugomos muitinės patvirtintose ir prižiūrimose patalpose ar kitose vietose (toliau – muitinės sandėliai), netaikant joms importo muitų, kitų su prekių importu susijusių privalomųjų mokėjimų ir prekybos politikos priemonių.
  • Laisvosios zonos. Valstybės narės gali nustatyti, kad tam tikros Sąjungos muitų teritorijos dalys yra laisvosios zonos. Tai atvejai, kai prekės gali būti įvežamos be importo muitų, kitų privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių, kol joms bus įforminta kita patvirtinta muitinės procedūra arba jos bus reeksportuotos. Prekėms taip pat gali būti taikomos paprastos operacijos, pvz., perdirbimas ir perpakavimas.

• Konkretus naudojimas, apimantis laikinąjį įvežimą ir galutinį vartojimą:
  • Laikinasis įvežimas. Ne Sąjungos prekės gali būti įvežamos į ES nemokant importo muitų, jeigu jos skirtos reeksportuoti jų nepakeičiant. Ilgiausias laikinojo įvežimo laikotarpis yra dveji metai.
  • Galutinis vartojimas - prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą dėl jų specifinio naudojimo neapmokestinant muitu arba taikant sumažintą muito normą.
• Perdirbimas, kurį sudaro laikinasis įvežimas perdirbti ir laikinasis išvežimas perdirbti:
  • Laikinasis įvežimas perdirbti – prekes galima importuoti į ES netaikant muitų, mokesčių ir formalumų, perdirbti prižiūrint muitinei ir po to reeksportuoti. Jei galutiniai produktai galiausiai neeksportuojami, jiems taikomi muitai ir formalumai.
  • Laikinasis išvežimas perdirbti – Sąjungos prekės gali būti laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos perdirbimo tikslais. Perdirbtosios prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą visai arba iš dalies jų neapmokestinant importo muitais.

Taip pat žr.:

• Daugiau informacijos apie muitinės procedūras
• Bendrasis importo scenarijus (Europos muitinės informacijos portalas)
• SMK rekomendaciniai dokumentai (Mokesčių ir muitų sąjungos GD)

Valstybių narių importo reikalavimai ir institucijos

ES, kaip muitų sąjungai, naudingos labai suderintos importo procedūros. Tačiau tarp 27 valstybių narių tebėra keletas skirtumų.

Žr. ES valstybių narių ir jų pagrindinių kompetentingų institucijų, kurios gali teikti informaciją apie importo procedūras, prekybos režimus, importo licencijas ir už konkrečių reikalavimų tikrinimą atsakingas kompetentingas institucijas, sąrašą. Jie turėtų sugebėti padėti jums su unikaliais reikalavimais savo šalyje. Šios institucijos gali jums padėti tokiais klausimais kaip:

• Kur pateikti bendrąjį administracinį dokumentą
• Kokias laisvąsias zonas galima naudoti
• Kaip gauti importo licencijas
• Gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų patikrinimai
• Fitosanitariniai patikrinimai
• Maisto produktų ir pašarų sveikumo kontrolė
• Prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais standartai
• Prekybos cheminėmis medžiagomis, trąšomis ir atliekomis kontrolė
• Techninis standartizavimas
• Pakavimo ir ženklinimo reikalavimai

Teisės aktai

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10) (CELEX 32013R0952)
• Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15) (CELEX 32016R0341).