Investicijos – ramsčiai

ES tarptautinė investicijų politika grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais

Investicijų palengvinimas

Palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas yra plati koncepcija, kuri per pastaruosius kelerius metus vis labiau pripažįstama kaip svarbi investicijų pritraukimo priemonė.

Palengvinimo priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama tam, kad investuotojams būtų lengviau steigti, vykdyti ir plėsti investicijas. Apskritai šiomis priemonėmis siekiama didinti investavimo aplinkos skaidrumą ir nuspėjamumą, supaprastinti ir racionalizuoti investicijų ir administracines procedūras ir (arba) reikalavimus ir numatyti apskundimo ir peržiūros procedūras.

Konkrečiai kalbant, tokios priemonės apima įvairius skelbimo ir informavimo reikalavimus, susijusius su investicijų įvedimu ir veikimu, kontaktinių ir informacijos centrų steigimą, reikalavimus, susijusius su neišsamių paraiškų dokumentavimu ir tvarkymu, vieno langelio principu veikiančius mechanizmus. Investuotojų apklausos parodė, kad šios sritys yra lemiami veiksniai, lemiantys jų sprendimą investuoti.

Investicijų liberalizavimas

Investicijų liberalizavimu siekiama sudaryti vienodas sąlygas užsienio investuotojams trečiųjų šalių rinkose.

Liberalizavimas apima principus (pvz., patekimą į rinką, nacionalinį režimą ir didžiausio palankumo režimą) ir įsipareigojimus, kurie leidžia atverti trečiųjų šalių rinkas ES investuotojams. Tokiomis taisyklėmis siekiama leisti arba palengvinti įmonių (dukterinių įmonių, filialų, atstovybių) steigimą paslaugų ir ne paslaugų (pvz., gamybos, žemės ūkio, gavybos, energijos gamybos) srityse.

Pavyzdžiui, patekimo į rinką taisyklės gali apimti veiklos vykdytojų skaičiaus ar sandorių vertės apribojimų (pvz., kvotų, monopolijų ir ekonominių poreikių analizės) panaikinimą, užsienio nuosavybės reikalavimų arba bendrųjų įmonių reikalavimų sumažinimą arba panaikinimą.

Investicijų apsauga

Investicijų apsaugos standartai suteikia garantijas investuotojams ir jų investicijoms, taip pat priimančiųjų šalių vyriausybių teisę reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų.

Investicijų apsaugos susitarimuose nustatyti įsipareigojimai apima tokius principus kaip nediskriminavimas, sąžiningas ir nešališkas požiūris investuotojams arba kompensacija ekspropriacijos, susijusios su investuotojų turtu trečiosiose šalyse, atveju.

Investicijų apsaugos susitarimai gali padėti sumažinti suvokiamą investavimo riziką tam tikrose šalyse. Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. ES turi išimtinę kompetenciją tiesioginių užsienio investicijų apsaugos srityje. Savo naujausiuose susitarimuose ES nustatė aiškesnes taisykles dėl teisės reguliuoti viešosios politikos tikslais ir taip pat iš esmės peržiūrėjo ginčų sprendimo mechanizmą (Investicinių teismų sistema, Investicinių teismų sistemos vadovas).

Tradiciškai į investicijų apsaugos susitarimus buvo įtraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmai, kuriais investuotojams suteikiama tiesioginė galimybė kreiptis į arbitražą prieš valstybes.