Muitinio įforminimo dokumentai ir procedūros

Šiame skyriuje rasite:

• dokumentai, reikalingi muitiniam įforminimui ES
• informacija apie tai, kaip gauti EORI kodą
• įvairios muitinės procedūros
• informacija apie prekių kilmės įrodymus atliekant muitinį įforminimą
• konkreti su importu susijusi informacija apie kiekvieną ES valstybę narę

Dokumentai, reikalingi muitiniam įforminimui ES

Kilmės įrodymas

Kilmės įrodymas yra tarptautinis prekybos dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad į siuntą įtrauktos prekės yra kilusios iš konkrečios šalies ar teritorijos. Jis deklaruojamas kartu su BAD ir pateikiamas muitiniam įforminimui.

Apskritai prekių kilmės statusą gali įrodyti:

• nelengvatinės kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad prekių kilmės šaliai netaikomas joks lengvatinis režimas. Šiuos sertifikatus paprastai išduoda prekybos rūmai.
• lengvatinės kilmės sertifikatai, kurie leidžia prekėms taikyti sumažintus arba nulinius muitus, kai jos importuojamos iš trečiųjų šalių, su kuriomis buvo pasirašytas lengvatinis susitarimas.

Tokius sertifikatus turi išduoti eksportuojančios šalies muitinė ir jie turi būti pateikti atliekant muitinį įforminimą.

• sertifikato, dėl kurio teikiama paraiška, rūšis nustatoma kiekviename lengvatiniame susitarime: A forma (pagal BLS režimą), EUR MED (kai kuriais konkrečiais atvejais PEM sistemoje) arba 1 EUR (visais kitais atvejais)

• lengvatomis besinaudojančios šalies arba šalies partnerės eksportuotojo išduotossąskaitos faktūros deklaracijos. Reikėtų išskirti du atvejus.
  • jei siuntos neviršija 6 000 EUR, sąskaitos faktūros deklaracijas gali išduoti bet kuris lengvatomis besinaudojančios šalies/šalies partnerės eksportuotojas.
  • siuntoms, kurių vertė didesnė nei 6 000 EUR, sąskaitos faktūros deklaracijas išduoda tik patvirtintas eksportuotojas.

Ypatingas sąskaitų faktūrų deklaracijų atvejis yra REX sistema.

Taip pat gali būti pateikiami privalomosios tarifinės informacijos ir (arba) privalomosios kilmės informacijos sertifikatai.

Taip pat žr.:

• Parsisiųsdinti bendrąjį administracinį dokumentą (BAD) (Excel dokumentą)
• Daugiau informacijos apie muitinės deklaraciją

Įvežimo bendroji deklaracija (ENS)

Įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiama išankstinė informacija apie į ES įvežamas siuntas. Taip muitinė gali atlikti rizikos analizę saugumo ir saugos tikslais. Įvežimo bendrąją deklaraciją pirmajai įvežimo į ES muitinės įstaigai turi pateikti prekių vežėjas (prekių vežėjas, nors kai kuriais atvejais tai gali padaryti importuotojas-gavėjas arba vežėjo ar importuotojo atstovas), net jei prekės nebus importuojamos į ES. Taikomi šie įvežimo bendrosios deklaracijos, grindžiamos prekių gabenimo rūšimi, pateikimo terminai:

• konteinerinis jūrų krovinys: likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pakrovimo pradžios užsienio uoste
• birūs jūrų kroviniai: likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo
• trumpais nuotoliais jūra plaukiojantys laivai: likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki atvykimo
• trumpojo nuotolio skrydžiai (mažiau nei 4 valandos): bent iki faktinio orlaivio pakilimo laiko
• tolimųjų skrydžių (4 val. ar daugiau): likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo į pirmąjį ES muitų teritorijoje esantį oro uostą
• kelių eismas: likus ne mažiau kaip 1 valandai iki atvykimo

Paaiškinimas: Įvežimo bendrojoje deklaracijoje reikalaujama pateikti informaciją, pateikiamą eksportuotojo kilmės dokumentuose (konosamente, komercinėse sąskaitose faktūrose ir t. t.). Pasirūpinkite, kad šie dokumentai laiku pasiektų už deklaracijos pateikimą atsakingą šalį. Daugiau informacijos apie įvežimo bendrąją deklaraciją. Sąjungos muitinės kodekse pateikta daugiau informacijos apie rizikos analizę šioje deklaracijoje. Žr. dažnai užduodamus klausimus apie įvežimo bendrąją deklaraciją.

Ekonominės veiklos vykdytojo registravimas (EORI numeris)

Ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) numeris yra unikalus identifikatorius, kurį ES šalies muitinė priskiria visiems ekonominės veiklos vykdytojams (tiek bendrovėms, tiek fiziniams asmenims), vykdantiems veiklą, kuriai taikomi ES muitų teisės aktai. Ne ES įsisteigusiems importuotojams EORI kodas bus suteiktas pirmą kartą pateikiant:

• muitinės deklaracija
• įvežimo bendroji deklaracija (ENS)
• išvežimo bendroji deklaracija (EXS)

Veiklos vykdytojai šį numerį naudoja palaikydami visus ryšius su bet kuria ES muitine, pavyzdžiui, muitinės deklaracijose. Jau suteiktus EORI kodus galima patikrinti Europos Komisijoje. Galima rasti institucijas, kurios registruoja EORI kodus kiekvienoje ES šalyje.

Taip pat žr. EORI gaires.

Muitinės procedūros ES

Kai prekės atvežamos į įvežimo į ES muitinės įstaigą, jos įforminamos laikinai saugoti prižiūrint muitinei (ne ilgiau kaip 90 dienų), kol joms įforminama viena iš šių muitinės procedūrų (arba reeksportuojamos):

Išleidimas į laisvą apyvartą

Išleidimo į laisvą apyvartą procedūros tikslas – atlikti visus importo formalumus, kad prekes būtų galima parduoti Sąjungos rinkoje.

Prekės išleidžiamos vartoti, kai įvykdomi visi importo reikalavimai:

• Sumokėti visi taikomi tarifų muitai ir kiti mokesčiai.
• Pateiktos prekių, kurioms taikomos kvotos, importo licencijos.
• Pateikti visi taikomi leidimai ir sertifikatai (pvz., veterinarijos sertifikatas tam tikriems gyvūnams arba gyvūninės kilmės produktams).

Importuotos prekės įforminamos muitinės deklaracijoje. Data, kurią ES šalies muitinės įstaiga priima šią deklaraciją, taip pat yra data, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant importo muito, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo sumą, jei taikoma.

Specialūs metodai

Prekėms gali būti taikomas bet kuris iš šių procedūrų:

• Sąjungos tranzitas, kurį sudaro:
  • Išorinis tranzitas – ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą netaikant importo muitų, kitų su prekių importu susijusių privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių. Prekių gabenimas į kitą ES valstybę narę reiškia, kad muitinio įforminimo procedūros perduodamos paskirties muitinės įstaigai.
  • Vidinis tranzitas – Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą nekeičiant jų muitinio statuso. Tai apima prekių vežimą per kitą teritoriją, esančią už ES muitų teritorijos ribų.

• Sandėliavimas, apimantis muitinį sandėliavimą ir laisvąsias zonas:
  • Muitinis sandėliavimas – ne Sąjungos prekės gali būti saugomos muitinės leidžiamose ir muitinės prižiūrimose patalpose ar bet kurioje kitoje vietoje (toliau – muitinės sandėliai) netaikant importo muitų, kitų su prekių importu susijusių privalomųjų mokėjimų ir prekybos politikos priemonių.
  • Laisvosios zonos – valstybės narės Sąjungos muitų teritorijos dalis gali paskelbti laisvosiomis zonomis. Prekės gali būti įvežamos be importo muitų, kitų privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių, kol joms nebus įforminta kita patvirtinta muitinės procedūra arba jos reeksportuojamos. Su prekėmis taip pat gali būti atliekamos paprastos operacijos, pvz., perdirbimas ir perpakavimas.

• Konkretus naudojimas, apimantis laikinąjį įvežimą ir galutinį vartojimą:
  • Laikinasis įvežimas – ne Sąjungos prekės gali būti įvežamos į ES nemokant importo muitų, jei jos skirtos reeksportuoti nekeičiant. Ilgiausias laikinojo įvežimo laikotarpis – dveji metai.
  • Galutinis vartojimas – prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą atleidžiant nuo muito arba taikant sumažintą muito normą dėl jų specifinio naudojimo.
• Perdirbimas, apimantis laikinąjį įvežimą ir išvežimą perdirbti:
  • Laikinasis įvežimas perdirbti – prekės gali būti importuojamos į ES netaikant muitų, mokesčių ir formalumų, jas perdirbti prižiūrint muitinei ir vėliau reeksportuoti. Jei galutiniai produktai galiausiai neeksportuojami, jiems taikomi taikytini muitai ir formalumai.
  • Laikinasis išvežimas perdirbti. Sąjungos prekės gali būti laikinai eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos perdirbimo tikslais. Perdirbtos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą visiškai arba iš dalies atleidžiant jas nuo importo muitų.

Taip pat žr.:

• Daugiau informacijos apie muitinės procedūras
• Bendrasis importo scenarijus (Europos muitinės informacinis portalas)
• SMK rekomendaciniai dokumentai (Mokesčių ir muitų sąjungos GD)

Valstybių narių importo reikalavimai ir institucijos

Kaip muitų sąjungai, ES naudingos labai suderintos importo procedūros. Tačiau tebėra keletas skirtumų tarp 27 valstybių narių.

Žr. ES valstybių narių ir jų pagrindinių kompetentingų institucijų, galinčių teikti informaciją apie importo procedūras, prekybos režimus, importo licencijas, ir kompetentingų institucijų, kurios tikrina konkrečius reikalavimus, sąrašą. Jie turėtų jums padėti patenkinti unikalius savo šalies reikalavimus. Šios institucijos gali jums padėti atsakyti į tokius klausimus:

• Kur pateikti bendrąjį administracinį dokumentą
• Kokios laisvosios zonos gali būti naudojamos
• Kaip gauti importo licencijas
• Gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų patikrinimai
• Fitosanitariniai patikrinimai
• Maisto produktų ir pašarų sveikatos kontrolė
• Prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais standartai
• Prekybos cheminėmis medžiagomis, trąšomis ir atliekomis kontrolė
• Techniniai standartai,
• Pakavimo ir ženklinimo reikalavimai

Teisės aktai

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas (OL L-269, 2013 10 10) (CELEX 32013R0952).
• Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15) ( CELEX 32016R0341).