Muitinio įforminimo dokumentai ir procedūros

Šiame skyriuje rasite:

• dokumentai, kurių reikia muitiniam įforminimui ES atlikti
• informacija, kaip gauti EORI kodą
• įvairios muitinės procedūros
• informacija apie prekių kilmės įrodymus atliekant muitinį įforminimą
• konkreti informacija apie kiekvieną ES valstybę narę, susijusi su importu

Dokumentai, reikalingi muitiniam įforminimui ES atlikti

Kilmės įrodymas

Kilmės įrodymas – tarptautinės prekybos dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad siuntoje esančios prekės yra kilusios iš konkrečios šalies ar teritorijos. Jis deklaruojamas kartu su BAD ir pateikiamas kartu su juo muitiniam įforminimui atlikti.

Apskritai prekių kilmės statusas gali būti įrodytas:

• nelengvatinės kilmės sertifikatai, patvirtinantys, kad prekių kilmės šalis neatitinka preferencinio režimo reikalavimų. Šiuos sertifikatus paprastai išduoda prekybos rūmai.
• lengvatinės kilmės sertifikatai, pagal kuriuos prekėms, importuojamoms iš tų trečiųjų šalių, su kuriomis pasirašytas lengvatinis susitarimas, leidžiama taikyti sumažintus arba nulinius muitus.

Tokius sertifikatus turi išduoti eksportuojančios šalies muitinė ir jie pateikiami atliekant muitinį įforminimą.

• sertifikato, dėl kurio teikiama paraiška, rūšis nustatoma kiekviename lengvatiniame susitarime: A forma (BLS režimui), EUR MED (kai kuriais konkrečiais atvejais PEM sistemoje) arba 1 EUR (visi kiti atvejai)

• Gavėjo arba šalies partnerės eksportuotojoišrašytos sąskaitos faktūros deklaracijos. Reikėtų išskirti dvi situacijas
  • siuntoms, neviršijančioms 6000 EUR, sąskaitos faktūros deklaracijas gali išduoti bet kuris lengvatomis besinaudojančios šalies (šalies partnerės) eksportuotojas.
  • siuntoms, kurių vertė didesnė kaip 6000 EUR, sąskaitos faktūros deklaracijas išduoda tik patvirtintas eksportuotojas.

Konkretus sąskaitų faktūrų deklaracijų atvejis yra REX sistema.

Taip pat galima pateikti privalomosios tarifinės informacijos ir (arba) privalomosios kilmės informacijos sertifikatus.

Taip pat žr.:

• Parsisiųsdinti bendrąjį administracinį dokumentą (BAD) (Excel dokumentą)
• Daugiau informacijos apie muitinės deklaraciją

Įvežimo suvestinė deklaracija (ENS)

Įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiama išankstinė informacija apie į ES įvežamas siuntas. Ji suteikia muitinei galimybę atlikti rizikos analizę saugumo ir saugos tikslais. Įvežimo bendrąją deklaraciją pirmajai įvežimo į ES muitinės įstaigai turi pateikti prekių vežėjas (prekių vežėjas, nors kai kuriais atvejais tai gali padaryti importuotojas-gavėjas arba vežėjo ar importuotojo atstovas), net jei prekės nebus importuojamos į ES. Taikomi šie įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai, pagrįsti prekių vežimo būdu

• konteineris jūrų krovininis krovinys: likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pakrovimo pradžios užsienio uoste
• birūs jūrų kroviniai: likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo
• trumpais nuotoliais jūra plaukiojantys laivai: likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki atvykimo
• trumpo nuotolio skrydžiai (mažiau nei 4 valandos): bent realiu orlaivio pakilimo laiku;
• tolimieji skrydžiai (4 val. ar daugiau): likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki atvykimo į pirmąjį ES muitų teritorijoje esantį oro uostą
• kelių eismas: likus ne mažiau kaip 1 val. iki atvykimo

Pastaba: Įvežimo bendrojoje deklaracijoje reikalaujama pateikti informaciją, kuri pateikiama eksportuotojo parengtuose dokumentuose (konosamente, komercinėse sąskaitose faktūrose ir t. t.). Įsitikinkite, kad šie dokumentai už deklaracijos pateikimą atsakingai šaliai pasiekiami laiku.Daugiau informacijos apie įvežimo bendrąją deklaraciją. Sąjungos muitinės kodekse pateikta daugiau informacijos apie rizikos analizę šioje deklaracijoje. Žr. dažnai užduodamus klausimus apie įvežimo bendrąją deklaraciją.

Ekonominės veiklos vykdytojo registracija (EORI numeris)

Ekonominių operacijų vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) numeris yra unikalus identifikatorius, kurį ES šalies muitinė suteikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams (ir bendrovėms, ir fiziniams asmenims), vykdantiems veiklą, kuriai taikomi ES muitų teisės aktai. Ne ES įsisteigusiems importuotojams EORI kodas bus suteiktas pirmą kartą, kai jie pateikia:

• muitinės deklaracija
• įvežimo bendroji deklaracija (ENS)
• išvežimo bendroji deklaracija (EXS)

Veiklos vykdytojai šį numerį naudoja visuose susirašinėjimuose su bet kuria ES muitine, kurioje, pavyzdžiui, muitinės deklaracijose reikalaujama ES nustatyto identifikatoriaus. Jau suteiktus EORI kodus galima patikrinti Europos Komisijoje. EORI kodus kiekvienoje ES šalyje registruojančios institucijos gali būti atsiunčiamos.

Taip pat žr. EORI gaires.

Muitinės procedūros ES

Kai prekės atvežamos į įvežimo į ES muitinės įstaigą, jos pateikiamos laikinajam saugojimui prižiūrint muitinei (ne ilgiau kaip 90 dienų), kol joms įforminama viena iš šių muitinės procedūrų (arba reeksportuojamos):

Išleidimas į laisvą apyvartą

Išleidimo į laisvą apyvartą procedūros tikslas – atlikti visus importo formalumus, kad prekes būtų galima parduoti Sąjungos rinkoje.

Prekės išleidžiamos vartoti, kai įvykdomi visi importo reikalavimai:

• Sumokėti visi taikytini muitų tarifai ir kiti mokesčiai.
• Pateiktos importo licencijos prekėms, kurioms taikomos kvotos.
• Pateikti visi taikomi leidimai ir sertifikatai (pvz., tam tikrų gyvūnų arba gyvūninių produktų veterinarijos sertifikatas).

Importuotos prekės pateikiamos procedūrai įforminti pateikiant muitinės deklaraciją. Diena, kurią ES šalies muitinės įstaiga priima šią deklaraciją, taip pat yra data, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant importo muito, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumą, jei taikoma.

Specialios procedūros

Prekėms gali būti taikomas bet kuris iš šių apdorojimo būdų:

• Sąjungos tranzitas, kurį sudaro:
  • Išorinis tranzitas — ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą netaikant importo muitų, kitų su prekių importu susijusių privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių. Prekių vežimas į kitą ES valstybę narę reiškia, kad muitinio įforminimo procedūros perkeliamos į paskirties muitinės įstaigą.
  • Vidaus tranzitas — Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos vietos į kitą nekeičiant jų muitinio statuso. Tai apima prekių vežimą per kitą už ES muitų teritorijos ribų esančią teritoriją.

• Saugojimas, apimantis muitinį sandėliavimą ir laisvąsias zonas:
  • Muitinis sandėliavimas — ne Sąjungos prekės gali būti saugomos muitinės patvirtintose patalpose ar bet kurioje kitoje muitinės prižiūrimoje vietoje (muitinės sandėliai), joms netaikant importo muitų, kitų su prekių importu susijusių mokesčių ir prekybos politikos priemonių.
  • Laisvosios zonos — valstybės narės gali nustatyti, kad Sąjungos muitų teritorijos dalys yra laisvosios zonos. Prekės gali būti įvežamos be importo muitų, kitų privalomųjų mokėjimų (t. y. vidaus mokesčių) ir prekybos politikos priemonių, kol joms paskiriama kita patvirtinta muitinės procedūra arba jos reeksportuojamos. Prekėms taip pat gali būti atliekamos paprastos operacijos, pvz., perdirbimas ir perpakavimas.

• Konkretus naudojimas, apimantis laikinąjį įvežimą ir galutinį vartojimą:
  • Laikinasis įvežimas. Ne Sąjungos prekės gali būti įvežamos į ES nemokant importo muitų, jei jos yra skirtos reeksportuoti nepakeistos. Ilgiausias laikino importo laikotarpis yra dveji metai.
  • Galutinis vartojimas — prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą atleidžiant nuo muito arba taikant sumažintą muito normą dėl jų konkrečios paskirties.
• Perdirbimas, kurį sudaro laikinasis įvežimas perdirbti ir laikinasis išvežimas perdirbti:
  • Laikinasis įvežimas perdirbti — prekės gali būti importuojamos į ES netaikant muitų, mokesčių ir formalumų, kad būtų tvarkomos prižiūrint muitinei ir po to reeksportuojamos.Jei galutiniai produktai galiausiai neeksportuojami, jiems pradedami taikyti muitai ir formalumai.
  • Laikinasis išvežimas perdirbti — Sąjungos prekės gali būti laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos perdirbimo tikslais.Perdirbtos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo importo muitų.

Taip pat žr.:

• Daugiau informacijos apie muitinės procedūras
• Bendras importo scenarijus (Europos muitinės informacijos portalas)
• SMK rekomendaciniai dokumentai (Mokesčių ir muitų sąjungos GD)

Valstybių narių importo reikalavimai ir institucijos

ES, kaip muitų sąjunga, naudojasi labai suderintomis importo procedūromis.Tačiau 27 valstybėse narėse tebėra keletas skirtumų.

Žr. ES valstybių narių ir jų pagrindinių kompetentingų institucijų, kurios gali teikti informaciją apie importo procedūras, prekybos režimus, importo licencijas ir kompetentingas institucijas, kurios tikrina konkrečius reikalavimus, sąrašą. Jie turėtų padėti jums nustatyti unikalius reikalavimus savo šaliai. Šios institucijos jums gali padėti atsakyti į tokius klausimus:

• Kur pateikti bendrąjį administracinį dokumentą
• Kokias laisvąsias zonas galima naudoti
• Kaip gauti importo licencijas
• Gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų tikrinimas
• Fitosanitariniai patikrinimai
• Maisto produktų ir pašarų sveikumo kontrolė
• Prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais standartai
• Prekybos cheminėmis medžiagomis, trąšomis ir atliekomis kontrolė
• Techniniai standartai,
• Pakavimo ir ženklinimo reikalavimai

Teisės aktai

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10) (CELEX 32013R0952).
• Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklėmis, kai atitinkamos elektroninės sistemos dar neveikia, ir kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15) (CELEX 32016R0341).